- išsitrenkti
- išsitreñkti vksm.
.
išsitrenkti
Look at other dictionaries:
išdaužti — 1 išdaũžti, ia, ìšdaužė tr. 1. K, Skr smūgiu ištrupinti, suskaldyti: Berniokai langą ìšdaužė Užp. 2. Kl ištrenkti, išmušti: Ìšdaužė iš nagų pieštuką Šts. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų SD421. | Skatiko iš nagų jam neišdauši Žem. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaužyti — tr. K 1. iter. 1 išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų Š. Dalgė buvo labai išdaužyta Rm. Išdaužytas kelias And. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė Paį. | refl. tr., intr.: Susimušė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdramazgioti — intr. išbėgti, išsitrenkti: Kur ta tavo merga jau išdramazgiojo? Lkš. dramazgioti; išdramazgioti; nudramazgioti; padramazgioti; pridramazgioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdusinti — išdùsinti 1. tr. dusinant išnaikinti: Niemčiai išdùsino vėžius Pls. Vilkas avis išdusino rš. | refl.: Beveik visi žąsukai išsidùsino (išnyko, išstipo) Brt. 2. refl. išsitrenkti, išvykti: Kap užvažiav[o], tai tik apie kokią dvyliktą valandą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išplakti — išplàkti, ìšplaka, ìšplakė tr. 1. SD394, H, KI158 išpliekti, primušti: Itą (bobą) anas ìšplakė, paleidė Str. Par ausis ìšplakė Krtn. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė LMD. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks LTR(Vkš). Na, tu man… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstaugti — išstaugti, išstaũgti, ia, ìšstaugė 1. intr. Š, Ser, NdŽ, KŽ kurį laiką staugti. | refl. Š. 2. intr. NdŽ staugiant išeiti. 3. tr. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę Ėr. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrūkti — ištrūkti, sta ( a LKKXIV203(Zt), o intr. LKKXIV203(Zt); L 1. K, Š, DŽ, KŽ, Pln, Dkš, Ldk, Žl kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti: Ištrūko guzikas, saga, apvarsčiai iš naginių J. Drūtai insiūtas guzikas neištrùks Lš. Kriūtinė išvėpus, ba, matai … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelninti — 1. refl. žr. išvelniuoti (refl.): Pirma išvelninais, o paskiau dailinys! Kal. 2. intr. išeiti kur nereikia, išsitrenkti: Neišvelnink į traktierių, būk numie ben par Velykas! Lk. velninti; išvelninti; pavelninti; suvelninti … Dictionary of the Lithuanian Language
